Romuva - senovės baltų religinė bendrija
Tai bendras lietuvių, latvių ir prūsų dvasinis paveldas, savo šaknimis siekiantis tūkstantmečius. Nors istoriškai slopintas, šiandien šis protėvių tikėjimas yra sėkmingai atgimęs ir toliau puoselėjamas. Tai ne tik istorija, bet ir gyva, prie šiuolaikinio žmogaus dvasinių poreikių prisitaikanti pasaulėžiūra.
Apie Romuvą
Romuva remiasi baltų religine tradicija, kurią sudaro lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas. Šio bendro baltų dvasinio paveldo formavimosi pradžia siekia labai tolimą indoeuropietišką praeitį. Baltų arba aisčių kultūra kaip savita išsiskiria II tūkstantmetyje p.m.e. Bendras baltų religinis centras Romuva su vyriausiu dvasininku Kriviu buvo įsteigtas 521 m. Rikojote. Vėliau iškilo ir kiti svarbūs sritiniai baltų religiniai centrai – Romuvos atskiruose baltų kraštuose, tame tarpe ir Lietuvoje.
Apie apeigas
Šiandien lietuviškų švenčių bei Romuvos sueigų metu atliekamos apeigos beveik visos perimtos iš liaudies senųjų papročių. Tai kalendorinių, šeimos ir kitų tradicinių švenčių apeigos, dainos, šokiai ir ženklai. Švenčių ir apeigų vadovai paraidžiui nekartoja etnografinių apeigų. Gerai žinodami tų veiksmų prasmę, apeigų vadovai gali kūrybiškai ir savaip atlikti apeigas. Svarbu, kad vadovas būtų giliai įsitikinęs apeigos prasme ir jos svarba.
Mūsų pasaulėžiūra
Mūsų pasaulėžiūra – tai gyvas ryšys su protėvių išmintimi, per ilgus amžius kaupta dvasine patirtimi bei baltiškosiomis tradicijomis. Tikime, kad didžiausia mūsų dvasinės raiškos ir gyvybės jėga slypi dainoje, kuri vienija kartas ir yra perduodama lyg amžinoji ugnis. Šiame dvasiniame kelyje mus lydi tautos ir gamtos Deivės bei Dievai, kurių galia skleidžiasi ir stiprėja per mūsų pačių nuoširdų nusiteikimą ir tikėjimą.
Naujienos
Simajudas ir Vėlių paminėklai – primiršti vartai į Ilges
Simajudas – vakaras, kai tamsa ateina anksčiau, nei jos laukiame. Dar ką tik virš ražienų kabojo blyški saulė…. Dar ką tik virš…
Ilgės ir Vėlinės: mirtis nėra gyvybės priešingybė
Ilgės ir Vėlinės – laikas, kai riba tarp gyvųjų ir išėjusiųjų tampa ploniausia. Kaip baltai ir kitos senosios tautos suprato mirtį ne…
Vėlinės-Ilgės Rokantiškių pilkapyne
VĖLINĖS-ILGĖS ROKANTIŠKIŲ PILKAPYNE 2026 m. Spalio 25 d., sekmadienį 15 val. kviečiu prie Naujosios Vilnios (Rokantiškių) pilkapyno, kur senoviniu papročiu pagerbsime ten…
Vėlinės – Ilgės Romuvos kaime
Spalio 24 d., šeštadienį, 16 val. kviečiame į Ilgių–Vėlinių minėjimą Romuvos kaime Dvarčiškiuose (Švenčionių r., prie Sarių). Renginys prasidės Dvarčiškiuose. 16.30 val.…
Ilgių vakaras Kuršėnų dvare
🔥Kviečiame į Ilgių vakarą su Romuvos Vaidila Gediminu Žiliu. Vakaras vyks Kuršėnų dvare 2026m. spalio 28d. 18val.🔥
Ilgių Vėlinių vakaras su Varėnos romuva
Kai rudens vakarai tampa ilgi, o Žemyna rimsta po darbų, prasideda laikas, kai riba, skirianti gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius, tampa plona. Tuomet…
Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės dienos švenčių gidas Lietuvoje 2026
Rugsėjui persiritus į antrąją pusę, metų ratas pasiekia vieną svarbiausių savo slenksčių – Rudens Lygę. Saulės kelias trumpėja, diena susilygina su naktimi,…
Romuvos stovykla vainikuota Žolinės švente ir vaidilų įšventinimu
Rugpjūčio 15 dieną Romuvos kaime gausus bendruomenės narių ir svečių būrys susirinko švęsti Žolinės. Šventė vainikavo čia vykusią Romuvos stovyklą, kurios šių…
Kviečiame į ugnies apeigas Vilniuje kiekvieną ketvirtadienį
Kiekvieną ketvirtadienį Šventaragio romuvos bendruomenė kuria šventą ugnį aukure ant Gedimino kapo kalno ir kviečia ateiti visus norinčius. Sutarę 2018-tų metų rugsėjo…