---

Viename skaitytojo laiške rašoma:

Kauno arkivyskupas šiandien mano mamos bažnyčioje baugino liaudį, kad nešvęstų Lietuvos tukstantmečio 2009 m. su pagoniškom apeigom, gi Lietuva katalikų kraštas. Aš mamai tuoj pat atskiau, kad Lietuva 1009 m, buvo pagonių kraštas ir apie jokias katalikybes dar net negalvojo… tik praslinkus daugiau negu trim šimtmečiams pasirinko katalikybę, kad 38 m. amžiaus viengugis Jogaila gautų sau jauną, gražia 13-mete lenkų karalaitę kaip žmoną. Ką RK bažnyčia apie tokias vedybas šiandien skelbia? Jį buvo nepilnametė.

---

---

Turime patikrintą sistemą – naudokimės ja!

Ne vieną tūkstantmetį šioje šventoje žemėje gyvenanti mūsų tauta nepalūžo trypiama ateivių iš rytų ir vakarų, sugebėjo atkurti savo valstybę. Ar galėjo tokia stipri tauta neturėti sistemos, užauginančios stiprų, dorą, išmintingą, darbštų, visas istorijos negandas gebantį išgyventi žmogų? Sistema buvo visuomet, tai - lietuvių etninė kultūra. <...>

---

J.Vaiškūnas. Baltų vienybė
<...>
Šiuolaikiniame globaliųjų medijų pasaulyje esame laisvi tapatintis su bet kuo. Mus, neišeinančius iš namų, pasiekia viso pasaulio srovės ir įtakos. Jei norime, galime būti budistais, jogais, šamanais, galime mokytis bet kokios kalbos, tapti kokios norime kultūros ar religijos pasekėjais, tačiau savoji, paveldėta ir į mūsų pasąmonę tvirtai įaugusi tradicija mums duoda daugiausia galių ir stiprybės. <...>

---

J. Trinkūnas. Ar švęsime Baltų vienybės dieną?

Latviai paskelbė kreipimąsi į baltus visame pasaulyje švęsti rugsėjo 22 dieną Baltų vienybės dieną. Ši diena primena lietuvių ir latvių genčių pergalę Saulės mūšyje prieš kalavijuočių ordiną. Tai buvo tarsi Žalgirio mūšis XIII amžiuje, sustabdęs svetimųjų agresiją į Baltų žemes.

Šiandien Saulės mūšis simbolizuoja ne tiek militarinę, kiek baltų tautų bendros kilmės ir likimo idėją. <...>

---

Ugnies apeigų žygis per Lietuvą 2008 07 3–6

Jau tampa tradicija vidurvasarį įvairiose Lietuvos vietose rengti Ugnies apeigas.
Šiais metais, kaip paprastai , birželio 20 dieną Ugnį pagerbėme Verkiuose.
 
Jonavoje – 06.22. Miesto centre , kur vyko tarptautinis folkloro festivalis, „Kūlgrindos“ 7 žmonės (nes tiek paima automobilis) atliko Ugnies apeigą prie degančio aukuro. Priėjo pagyvenę žmonės ir pareiškė norį įsijungti į Romuvą, nes kitos religijos jiems nepriimtinos.
 
Juknaičiuose – 06.23 gyvenvietės centre susirinko daug žmonių ir dėmesingai stebėjo mūsų atliekamą Ugnies apeigą. Apeiga trunka apie 40 minučių. Pagerbiama Aukuro Ugnis, aukojama, giedamos giesmės ir sutartinės Deivėms ir Dievams. Trumpai papasakojama apie senąjį tikėjimą, paaiškinama apeiga. Kartais pakviečiama dalyvauti apeigoje, paaukoti Dievams. Kviečiame pasižiūrėti iš arčiau papuošalų. Ypač sudominame nauju papuošalu iš Nemuno žemupio – Saulė su 7 svastikom.
 
Užpaliuose – 2008.07.03.
Užpaliuose vyko jaunųjų kanklininkų stovykla, kuriai vadovavo Asta Motuzienė, aktyvi šauni vadovė.
Ji pakvietė „Kūlgrindą“ parodyti Ugnies apeigą. Mes atvažiavome po pietų, buvo dar laiko, tai nuvažiavome prie Krokulės. Oras buvo puikus, ramus. Apsiprausėme šventu vandeniu, prisipylėme butelius vandens ir grįžome į Užpalius. Dideliame kieme, kur mes buvojome prieš 10 metų savo stovykloje, buvo padarytas aukuras, paruoštos malkos. Susirinko beveik 200 jaunimėlio ir mes pradėjome apeigą. Įtraukėme ir jaunimą, sukome ratelius, visi giedojome giesmes Dievams ir Deivėms.
 
Kėdainuose – 07. 04.  Vilainių Kultūros centre Valstybės dienos proga „Kūlgrinda“ scenoje atliko Ugnies apeigą. Taip pageidavo organizatoriai. Skambėjo giesmės Deivėms ir Dievams, maldos Gabijai.
Buvo pasakojama apie Ugnies gerbimo tradicijas Lietuvoje.
 
Rygoje – 07. 05. Universiteto salėje įvyko Latvių dainų šventės atidarymas ir Olgerto Aunso 85-mečio pagerbimas. Olgertas yra didžiausias lietuvių ir Romuvos bičiulis ir bendramintis. Svarbiausias jo gyvenimo darbas – Baltų biblioteka, kuri dabar užpildžiusi jo nemažą butą Rygos centre.  Šiuo metu jis rengia didelę “Baltų parodą”.Koncerto metu pasirodė ir “Kūlgrindos” septyniukė. Giedojome giesmes Deivėms ir Dievams, Perkūnui. Buvo susirinkę daug dievturių. Sužinojome, jog išrinktas naujas Dievturių dižvadonis. Tai Romuvos geras bičiulis Valdis Celms, jis lankėsi pernai Romuvos stovykloje. Dabar jo knyga apie Baltų simbolius verčiama į lietuvių kalbą. Galima tikėtis artimesnių ryšių su dievturiais.
 
Šilalėje – 07. 06.  Valstybės šventė vyko Šarūnkalnio piliakalnyje. Buvo sukrautas didelis akmenų aukuras ir šiaip daug kas įrengta. „Kūlgrinda“ atliko didelę Ugnies apeigą, įtraukdama valdžios vyrus, kurių tarpe buvo ir eksministras Balčytis. Ir jiems teko garbė aukoti šventąjai Ugniai. Prie mūsų priėjo gretimo kaimo žemaičių ansamblio vadovė – rimta pagyvenusi moteris – ir sako „mes save laikome senojo tikėjimo žmonėmis. Mums nereikia svetimo atnešto tikėjimo, todėl mes labai jums dėkojame už jūsų darbą.“ Tokiomis progomis aš dovanoju mūsų kompaktines plokšteles, literatūrą, maldynėlį ir kt.
Po apeigų buvome pakviesti į netoli piliakalnio esančią sodybą, kurioje mus pamaitino  ir pavaišino. Šeimininkas Algimantas Mereckis taip pat pasidžiaugė mūsų darbais ir pasakė, kad jis pats kartais atlieka senovines santuokos apeigas prie savo aukuro, prie kurio mus ir nuvedė.
 
Vilniuje artimiausiu metu numatyta atlikti kelių santuokų senovines apeigas.

---

J. Vaiškūnas. Kai pražysta paparčio žiedas
Kai paveldo turtų vis dažniau ieškoma su kastuvais ir metalo ieškikliais, o paparčio žiedo ir kalėdinių stebuklų akcijas skelbia didieji prekybos centrai, vis dažniau tenka prisiminti Fridricho Nyčės žodžius: „Jeigu aš ką nors suprantu žmoguje, žmoguje, galvojančiame simboliais, tad štai ką: kaip realybę, kaip „tiesą“ jis suvokė tik realybę vidinę, o visą kitą, kas gamtiška, laikina, erdviška – kaip savo sakmių medžiagą“.

Tad gamtinio išorinio pasaulio įvairovė mūsų protėvių buvo priimama kaip savotiškas tekstas. Ji kalbėjo apie žmogiškosios būties kelią ir tikslą, teikė gyvenimo ir elgesio gaires bei kryptis. Gamta buvo suvokiama kaip vidinio dvasinio pasaulio metafora – kaip savotiškas žmogaus sielos veidrodis.  <...>

---

A.Šliogeris: „Dievas – tuštumos vardas“


„Mane džiugina dalykai, kurie yra šalia – saulė, debesys, mylimos moters veidas, žydinčios obelys, saulėtekiai ir vakaro melancholija. Priešingai, sunku tam, kuris nusisuka nuo saulės, žemės, debesų, upelių, sprogstančių medžių žalumos, vabalų, pievų, rūkų misterijos ir daugybės kitų šios nuostabios Žemės dovanų – nuo juslumo okeano pilnatvės: kadangi pilnatvę man dovanoja tik pasaulis, kurį aš matau, ir niekas kita. Galiu tik užjausti žmogų, kuriam nepakanka tikrų daiktų ir tikrų žmonių.“ <...>

---

Apie etnokultūros būklę Lietuvoje