Aktualijos *


Londono Romuva


Besikuriant Anglijos Romuvai, Valdas ir Rasa perskaitė tokius žodžius susirinkusiems. 

Šiandien, Saulės mūšio diena, Rudens Lygiadienis - Baltų vienybės ugnies sąšauka.
Kiekvienas lietuvis savyje turi prigimtinę protėvių pasaulėžiūrą, tą pačią, kurią turėjo Gediminas, Kęstutis ir kiti mūsų garbingi protėviai. Tik reikia apsisprendus ją pažadinti savyje ir ištarti drąsiai “Esu baltų tikėjimo žmogus”.
Mūsų protėviai baltų pasaulėžiūros vertybes gynė nuo atėjūnų jau prieš tūkstantį metų, gynė Saulės, Durbės, Žalgirio ir kituose laisvės mūšiuose. Šiandien Saulės mūšis simbolizuoja baltų tautų bendros kilmės ir likimo idėją su giminingai bendra etnokultūra. O 2000 metais Lietuvos ir Latvijos parlamentai rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena.
Durbės mūšis buvo didžiausias XIII amžiaus laimėjimas kovoje prieš vokiečių Livonijos ordiną, parodant žemaičių žemių vienybės jėgą. Mūšio pergalės įkvėpti, vokiečių ordino pavergtose žemėse, sukilo kuršiai, žiemgaliai, estai, prasidėjo Didysis prūsų sukilimas, trukęs 14 metų.
Žalgirio mūšis pergalingai pasibaigė Kryžiuočių ordino sutriuškinimu ir tai padėjo sustabdyti jų skverbimąsi į baltų žemes.
Šios pergalingos kovos parodo, kad vieningos baltų gentys galėjo įveikti daug stipresnį priešą. Uždegant Baltų vienybės ugnį pamąstykime kokias pergales galėtume pasiekti susivieniję dabar.
Paskutinį šimtmetį prasidėjo senojo tikėjimo atgimimas. Bemaž prieš keturiasdešimt metų, per Rasos šventę, buvo įkurta „Romuva”. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pagaliau buvo įteisinta “Senoji baltų religija”. Kodėl baltų? Todėl, kad mūsų pasaulio supratimas ir papročiai yra bendri ne tik lietuviams, bet ir latviams, prūsams, gudams. Visa išlikusi mūsų kultūrinė tradicija – liaudies dainos papročiai, menas – kupini mūsų senosios pasaulėžiūros  paveldo.
Lietuvoje mūsų etninę kultūrą ir senąsias baltų tradicijas atgaivina ir puoselėja bendruomenė Romuva, o Latvijoje - Dievturyba.

Šį darbą sėkmingai dirba folkloro ansambliai, įvairios organizacijos, tradicijas vertinančios šeimos. Ypatingai svarbų vaidmenį šioje veikloje atlieka Lietuvos ‘Romuvos’ Krivis Jonas Trinkūnas su žmona Inija, etnologai, folkloro tyrinėtojai ir mokytojai Valdas Rutkūnas, Jonas Vaiškūnas ir kiti.
Lietuvos Romuva rengia pagrindines metų šventes: ilgiausią ir trumpiausią metų dienas – Kalėdas ir Rasas, Pavasario ir Rudens Lygiadienius, Užgavėnes, Jorę, Rugių šventę ir Vėlines, taip pat organizuoja jaunimo stovyklas, kuriose sudaromos sąlygos  susipažinti su etnine tautos praeitimi, tradicijomis, papročiais  ir istorija,  išmokti to, ką mokėjo tėvai ir seneliai.
Tai labai šviesus ketinimas iš rankų į rankas, iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį perduoti  ateities kartoms dvasinį tautos palikimą.
Amžinoji ugnis kūrenta aukuruose reiškė bendruomenės gyvybę. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.
Šiuo metu, šią valandą visi baltai susivienija ir uždega vienybės ugnį ant piliakalnių, ir kitose su Baltų istorija susijusiose vietose.
Mes, būdami čia, esam pasiruošę tęsti baltų etnokultūros tradicijas ir kuriame Anglijos Romuvą! Kviečiame prisijungti visus baltų genčių palikuonis. Uždekime vienybės ugnį.
Uždegėm.
Geros nuotaikos,
Valdas


*Naujienos
*Lietuvių religija
*Aktualijos
*Krivio balsas
*Kūryba
*Literatūra
*Statom šventnamį
*Baltai
*Deivės ir Dievai
*Apeigos
*Jungtuvės
*Palaiminimas (krikštynos)
*Laidotuvės
*Mergvakaris
*Šventės
*Kūlgrinda
*Dainos ir giesmės
*Užgavėnių dainos
*Giesmės Mildai
*Perkūno Giesmės
*Saulės giesmės
*Žiūrų dainos
*Vėlinių giesmės
*Prūsų giesmės
*Kontaktai
*Forumas