Baltai *



Baltų  Krivule Kurtuvėnuose 2011.06. 5.

Sušaukta Baltų Krivulė. Krivulė – tai  visuotinis bendruomenės susirinkimas, šaukiamas
esant svarbiam reikalui. Romuviečiai kelias savaites svarstė ir ruošė sueigą – Krivulę.
Birželio 5 dieną, sekmadienį, į Kurtuvėnus suvažiavo apie 1OO baltų – lietuvių, latvių,
gudų, jotvingių- prūsų atstovų. Organizatoriai kalbėjo, jog atėjo svarbus laikas, nes
nuskambėjo pavojaus signalas – vyksta baltų nykimo ir pirmieji mirtinos ligos  požymiai.
199O metais įvyko Lietuvos kultūros kongresas, kuriame gana aktyvi
buvo Baltų kultūros grupė. Pranešimus greta lietuvių padarė latviai, gudai, jotvingiai
ir prūsai. Tuo metu viskas atrodė labai šviesiai ir optimistiškai. Sekcijos darbo pabaigoje
buvo  nutarta, jog būtina kurti Baltijos etnologijos institutą, Baltų Namus ir analogiškus
centrus Latvijoje, Baltarusijoje ir kitur, leidyklą, specializuotą mokyklą ir biblioteką.
Kreiptasi į Respublikos vyriausybę, prašant  visokeriopos pagelbos. Praėjo 20 metų, bet
jokios pagalbos nesulaukta. Vis dėlto, Baltų biblioteką per tą laiką sukūrė vienas latvis,
Olgerts Auns, sukaupęs 30 000 knygų. Pernai rudenį Rygoje  šis baltų vienybės skelbėjas
atidarė Baltų istorijos parodą, bet po mėnesio, sulaukęs 88 m. mirė. Krivulės dalyviai
tylos minute pagerbė didįjį Baltą.
Dauguma sutinka, jog baltų vienybės pagrindas – gyvuojanti baltų religija.
Jonas Trinkūnas, Romuvos krivis, trumpai aptarė baltų religijos bruožus. Pavyzdžiu imamas
induizmas, kuris neturi jokios centralizacijos, jokios privalomos dogmatikos. Svarbu yra
tai, kad religiją palaiko paprastų žmonių gyvoji tradicija. Toliau kalbėjęs dievturių
vadovas Valdis Celms, kurio knygą apie baltų simblius neseniai išvertė ir išleido lietuviai, pritarė J.Trinkūno mintims. Baltų religiją sudaro kelios tradicijos tarsi religijų dialektai, o esmė išlieka baltiška.
Du baltarusiai atvežė daug malonių naujienų. Ales Mikus jau išvertė į baltarusių
kalbą J.Trinkūno knygą , „Senosios baltų religijos kelias“, netrukus ji pasirodys knygos
pavidalu.  Apie almanacho „Druvis“ trečią numerį jie tik papasakojo. Vyriausiass
redaktorius Todoras Kaškurevičius atkakliai rengia šį įspūdigą leidinį ( apie 270 puslapių). Skaitant „Duvį“, susidaro įspūdis,  jog gudai geriau suvokia baltiškumą. Lietuviams jau seniai reikėtų leisti panašų solidų leidinį, juk jie, o ne kas kitas, yra baltų  centras.
Tomo Girdzijausko pranešimas sprendė klausimą, kaip pajudinti Lietuvą iš sąstingio ir pavojingų slinkčių. Lietuvių pagrindinė bėda yra nesugebėjimas susitarti ir darniai veikti. Jis netgi pateikė bendravimo etikos kodą, kurio laikantis galima įveikti sunkumus.
Gerai žinomas ūkininkas Pranciškus Šliužas nubraižė mūsų tautos būklės schemą.
Septyni gėlės lapai  beveik nuvytę – tautinė kultūra, valstybė, ekonomika ir kt. Gėlės
centre – žemė, o jai liko gyvuoti tik 3 metai. Pranciškus dramatiškai pakvietė visus
ruoštis referendumui – neturime įsileisti turčių, kurie tik ir laukia leidimo supirklti
žemę iš vargšų lietuvių. Baigęs griausmingą kalbą, kurią jis žada dar griausmingiau
pakartoti rudenį Kauno sporto rūmuose, ūkininkaas skubiai išvažiavo pas savo karves,
laukiančias pavėsyje po obelimis.
Valdas Rutkūnas papasakojo apie besikuriančias Romuvas lietuvių išeivijoje –
Londone ir kitur. Krivulėje buvęs lietuvis iš Norvegijos pažadėjo, grįžęs į Norvegiją,
pradėti kurti Norvegijos Romuvą.
Į Krivulę atvyko Petras Lukoševičius ,nešinas prūsų vėliava, iš Punsko Daugelis
žino išgarsėjusią jotvingių-prūsų gyvenvietę – pilį, kurią Petras stato jau eilę metų.
Bet  sąmningas  jotvingis tame krašte yra tik Petras, na ir vienas kitas pritariantis.
Dauguma punskiečių nelabai domisi senąja to krašto praeitimi – Šiurpiliais, Skomantu ir t.t.
Darius Ramančionis, vienas iš Krivulės organizatorių, yra Kurtuvenų regio ninio
parko darbuotojas. Jis papasakojo apie įkvepianičią „Aukuro“ veiklą, efektyviausiai
dirbantį baltų vienybės darbą. Jau keleri metai yra organizuojamos Baltų vienybės
ugnių sąšaukos. Rugsėjo 22 dieną, paminint Saulės mūšį, vakare Lietuvoje ir Latvijoje
uždegamos paminėjimo ugnys. Tai daryti ketina ir gudai bei prūsai.
Prūsų klausimas visą laiką buvo sujauktas. Dar  buvusius  prūsų palikuonis
išblaškė arba sunaikino paskutinis karas. Po to buvo daugybė bandymų atkurti prūsų etnosą
– natūralų arba dirbtinį. Letas Palmaitis ėmė atkūrinėti prūsų kalbą, tačiau jis nesugebėjo prisiderinti prie lietuviškų sąlygų. Pabandė veikti Lenkijoje, kur buvusioje vakarų Prūsijos žemėje atsirado būrelis lenkų, norinčių tapti naujaisiais prūsais. Bet su lietuviais jie neturi noro bendradarbiausti.  Vis dėlto, yra grupė žmonių, save laikančių prūsais.  Jų aktyviausias Manfredas Kairaitis. gavęs žinią apie Baltų Krivulę, atsiuntė lašką prūsų vardu. Jis daug metų rūpinosi gauti Eropoje prūsų etnoso pripažinimą, bet viskas veltui. Dabar jis kreipiasi į Baltų Krivulę, tikėdamasis nors čia pagalbos.
Žinoma, svarbiausias Krivulės klausimas buvo – ką daryti ?Gintras Songaila ir
Jonas Vaiškūnas paragino susirinkusius jungtis prie atkuriamos Tautininkų Sąungos arba
Sąjūdžio. Tačiau daugumos nuomone, baltų judėjimas turėtų būti nepartinis.
Baigiantis Krivulei, imtos svarstyti tolimesnės veiklos kryptys. Nutarta šaukti
Krivules reguliariai, o artimiausia Krivulė turi įvykti šį rudenį. Kurtuvėnų Krivulėje buvo
tarsi apsižvalgymas, tolimesnės Krivulės svarstys konkrečius klausimus ir temas.
Buvo perskaitytas „Baltų Kreipimosi“ tekstas. Džiugino į Krivulę suvažiavusių žmonių branda
ir nusiteikimas baltų vienybės darbui
:





*Naujienos
*Lietuvių religija
*Aktualijos
*Krivio balsas
*Kūryba
*Literatūra
*Statom šventnamį
*Baltai
*Deivės ir Dievai
*Apeigos
*Jungtuvės
*Palaiminimas (krikštynos)
*Laidotuvės
*Mergvakaris
*Šventės
*Kūlgrinda
*Dainos ir giesmės
*Užgavėnių dainos
*Giesmės Mildai
*Perkūno Giesmės
*Saulės giesmės
*Žiūrų dainos
*Vėlinių giesmės
*Prūsų giesmės
*Kontaktai
*Forumas