|
|
IPavasario šventės
Lygė
Pavasario pradedame laukti po Perkūno dienos ir po Užgavėnių. Prasideda eilė pavasario švenčių –
Verba, Velykos, Jorė, kurių šventimas yra panašus, padedantis gamtos pabudimui ir prisikėlimui.
Kreipiamasi į pavasario dievus, kurių svarbiausi Perkūnas ir Žemyna,
Apie kovo 20 dieną diena susilygina su naktimi, tai – Lygiadienis arba Lygė.
Vanduo, ypač po perkūnijos, atgyja, Aplankomi upeliai, pasiprausiama, pasidžiaugiama vandeniu.
Ugnis – sena žiemos ugnis užgesinama, nauja pavasario ugnis užkuriama.
Verba – iš miško parsinešama kadagio ir žilvičio šakelės, perrištos raudonu siūlu. Verba reiškia gamtos gyvybės galias.
Dainuojamos pavasarinės dainos. Supamasi supynėmis.
Verčiamasi per lazdą. Du laiko tvirtą lazdą, o trečias per ją verčiasi, Tai – vasaroverčiai, po kurio tu patenki į pavasarį,
Velykos
Velykos yra kilnojama šventė – švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Tai bažnyčios nustatytas Kristaus prisikėlimo metas.
Tačiau lietuviai šventė ir švenčia pavasario šventę, kurioje svarbu minėti ir gerbti protėvius.
Bažnyčia pasistengė užgniaužti kapų lankymo paprotį.
Velykų rytą kelkitės ir sutikite patekančią Saulę - sveikinkite ir giedokite, žiūrėkite, kaip Saulė iš džiaugsmo šoka.
Prauskitės tekančiame vandenyje - patirsite gaivinančių jėgų ilgam.
Apeiginis prausimasis galimas ir pirtyje, ir net sniege. Stipriausias poveikis prausiantis rytą prieš saulės tekėjimą.
Velykos – Vėlių ir Visdievių šventė:
užkuriama nauja ugnis namų aukurėlyje ar bendruomenės aukure. Pagarbinami Gabija, Perkūnas, Žemyna, Laima.
Velykų pusryčius pradeda šeimos galva, dalinamas vienas kiaušinis visiems. Margučiai išmarginami tradiciniais ženklais ir spalvomis.
Ant šventinio stalo turėtų būti kiaulienos (Žemynai).
Lankomi kapai, prisimenami mirusieji, ant kapo dedamas kiaušinis arba kiaušiniai.
Raudonas margutis reiškia gyvybę, ateinančią į mūsų pasaulį.
Velykų dieną reikia pasirūpinti gyvulėliais – jiems irgi šventė.
Didysis Ketvirtadienis kartais vadinamas Kūčiomis, kuriama pirtis, ateina vėlės.
Didysis Penktadienis – Vėlių Velykos, lankomi kapai. Velykų metas – tai susitikimas ir atsisveikinimas su vėlėmis, vėlės visai vasarai išeina į atgimstančią gamtą.
:
Velykos tai pavasarinės Vėlinės
„Vėlių velykos" tęsiasi per tris dienas: “didįjį ketvergą, pėtnyčią ir subatą”.
D.Ketvirtadienis kartais vadinamas Kūčiomis, kuriama pirtis, ateina vėlės
Didysis Penktadienis – Vėlių Velykos, lankomi kapai.
Kai kur Didžiąją savaitę būdavo lankomi giminių kapai. B. Buračas ketvirtajame dešimtmetyje rašė, kad seniau kupiškėnai (Aukštupėnų apyl.) dėdavę ant artimųjų kapų kiaušinių
Skuodo apyl. kapus prieš Velykas puošdavo velykiniam stalui suželdintų avižų kuokšteliais, beržų šakelėmis. Varėnos ir Salako apyl. dar mūsų amžiaus pradžioje maisto ant kapų dėdavo ir per Sekmines.
Manyta, kad vėlės per Velykas gali aplankyti namus
Dainuojamos pavasarinės dainos, šokami rateliai, supamasi sūpynėmis.
nformacija ruošiama
|
|
|
|
